Pakrančių įspūdžiai

Brendu per nugairintas kopas nuogas, palei jūrą brendu arčiau prie dangaus. Kylu ir gaudau saulėtekius, juos keičiu į saulėlydžius, vėlei jūron neriu, viesulu pakeliu bangą putotą, aidu atsišaukiu krante smėlėtame. Rūko, miglos patalais pasikaišiusi, paukščio sparne įpynusi raštą savosios būties, bėgu, lekiu vėjo pajūrio kinkyti, šuorą pakrančių meldų sugauti, spinduliui širdį pakloti, skruostą priglaust prie nuplauto akmens... Tegul virkauja siela lyg žuvėdra balta nerami, tegul ryto rasos karoliukais plakasi smilgos, ašuotės ir viksvos, tegul išsiblaško garsai tariami, tegul lašena laiko dulkės, tegul... Ar toli nubridau?